Atrask Vilkaviškio kraštą 2021
Vasaros kelionių žaidimas "Atrask Vilkaviškio kraštą" skirtas skatinti turizmą Vilkaviškio rajone, todėl kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru kviečiame aplankyti įdomias Vilkaviškio rajono vietas ir laimėti prizus. Norint dalyvauti žaidime, Jums reikia nuvykti prie objektų, prie jų nusifotografuoti ir įkelti nuotraukas į sistemą. Daugiau informacijos rasite žaidimo taisyklėse.
Žaidimo objektų žemėlapis.
Norėdami dalyvauti žaidime, turite prisijungti: Prisijungti
Paminklas Jonui Basanavičiui
Jonas Basanavičius - lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas, nepriklausomybės akto signataras, tautosakininkas, vienas iš laikraščio Aušra steigėjų, bei Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius, dažnai vadinamas "tautos patriarchu". Skulptūroje jis vaizduojamas savo pamėgtoje pozoje sėdintis užmetus koją ant kojos.
Paežerių dvaras
Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti XVI-XVII a., tuo metu šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas. Už rūmų, šiaurinėje dalyje, buvusio kanalo link, ežero pakrantėje kadaise vedė terasomis suformuota parko dalimis nusidriekusi tuopų alėja. Pietvakariniame vejos krašte – dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu negotikinio stiliaus Belvederio bokštu.
Kiškio kupolas
Kiškio kupolas - vieta, kurioje renkasi draugai pabendrauti prie kavos puodelio ir suvalgyti saldaus užkandžio!
„Žalgirio mūšiui - 600“
Paminklas pastatytas Atgimimo parke Pajevonyje. Kompozicija atidengta 2010 spalio 22 d. Pajevonio miestelyje.
Paminklas 400 metų Virbalio jubiliejui atminti
1529–67 Virbalis minimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotų miestų sąrašuose. Iki 18 a. dar vadintas Nova Volia (Naujoji Valia). 1536 gavo miesto steigimo ir turgaus privilegiją. Karalienė Bona rūpinosi Virbalio gerove – susisiekimu, prekyba. 1593 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
Bartninkų bažnyčios griuvėsiai
Apgriauta senoji mūrinė bažnyčia 2003 m. įregistruota saugomu kultūros paveldo objektu. Yra išlikusių vertingų pastato elementų: kapitalinių sienų fragmentai, smailiaarkės langų angos, vakarų fasado centre – frontonėlis su reljefiniu kryžiumi, metalinės langų konstrukcijos.
Kaupiškių piliakalnis
Piliakalnis įrengtas didelės kalvos viršūnėje, jis yra 16 m aukščio, aikštelė ovali. 1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1972 m. – Mokslinė metodinė taryba. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Pietvakarinėje ir šiaurinėje piliakalnio papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir lygios keramikos. Manoma, kad Kaupiškių piliakalnis susijęs su baltų gentimis.
Vištyčio malūnas
Vištytyje tebestovi vienintelis vėjo malūnas Vilkaviškio rajone. Malūną 1925 metais trijų kelių sankryžoje ant Ilgojo kalno pastatė vištytietis Jonas Kanapkis. Susikūrus kolūkiui, buvo nuimti malūno sparnai ir malimo darbą atliko variklis bei elektra, o nuo 1978 metų daugiau kaip dešimtmetį malūne veikė etnografinis muziejus.
Vištyčio akmuo
Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. Vokiečiai bandė akmenį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį. Viena legendoje byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo yra „velnio ašaros“, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitą legendą, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir teko mesti akmenį, kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs savo pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.
Vištyčio šventasis šaltinėlis
Seni žmonės pasakoja, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą vienas šios apylinkės neturtingas valstietis sapne matęs Švč. Mergelę Mariją, kuri jam liepusi ties šituo šaltinėliu pastatyti kryžių. Žmonės suprasdami, kad čia yra Dievo galybė, pradėjo kryžių lankyti, melstis, giedoti ir šlakstytis bei gerti šaltinėlio vandenį.
Didžiausio plaktuko skulptūra
Didžiausia įrankio skulptūra – 3,89 m aukščio, o su mūro pagrindu 5 m aukščio, 3,26 m pločio – plaktukas, padarytas iš metalinių strypų kaip nuoroda į Degučių k. (Vilkaviškio r.) Sauliaus Matusevičiaus įkurtą plaktukų muziejų. Skulptūra pastatyta 2019 m. spalio 15 d.
2021-06-12 Saulius Matusevičius iškeliavo amžinojo poilsio. Lankydamiesi prie plaktuko tylos minute pagerbkite Sauliaus Matusevičiaus atminimą.
2021-06-12 Saulius Matusevičius iškeliavo amžinojo poilsio. Lankydamiesi prie plaktuko tylos minute pagerbkite Sauliaus Matusevičiaus atminimą.
Vištyčio regioninio parko lankytojų centras
Atraskite kalvotąją Suvalkiją Vištyčio regioninio parko lankytojų centre! Išsaugoti Sūduvos kalvyną – vienas iš svarbiausių regioninio parko tikslų. Apsilankę lankytojų centro ekspozicijoje pamatysite tris aukščiausius Suvalkų kalvyno kalnus - Stankūnų, Dunojaus, Pavištyčio, o kalvų viduje sužinosite įdomių faktų apie čia esančius kalvynus, Vištyčio ežerą, sutinkamas gamtines ekosistemas, papasakosime Vištyčio miestelio istoriją, susipažinsite su Suvalkiečių tautiniais drabužiais, išgirsite akmenų istorijas. Ekspoziciją puošia stilizuoti paukšteliai, audinių raštai, kurie atskleidžia turtingą krašto etnografinį paveldą.
Pėsčiųjų takas - Tandarinė
Tandarinė - tai labai senas pavadinimas. Senovėje šią vietą vadino "Ypatinga vieta". Joje dar labai daug paslapties, paliktos mūsų protėvių. Kartu pajuskime šio krašto šventų vietų ramybę, aplankydami šventvietes.
Piliakalnių piliakalnis
Piliakalnis yra Vilkaviškio rajone, į pietvakarius nuo Piliakalnių kaimo. Piliakalnio aikštelėje aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, akmenų grindiniais, židiniais, geležiniais peiliais, yla, žalvarine apvalia skardine sege, žiedais, antkaklės dalimi, moliniais verpstukais, akmeniniu galąstuvu, grublėta, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. Manoma, kad čia buvo kunigaikščio Margirio pilis.
Jono Basanavičiaus gimtinė
Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m. Sodyboje buvo tvartas, kiaulidė, kluonas, svirnas, aliejinė. 1924 m. sudegė ūkiniai pastatai. J. Basanavičius atstatė tvartus ir kluoną. Karo metu sudegė visa sodyba. Prasidėjus atgimimui buvo pradėta tvarkyti sodybos aplinka. 1991 m. atidaryta dr. J. Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Maumedžių giraitė
Maumedžių giraitė vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Rudenį maumedžių spygliai pagelsta ir nukrinta, o pavasarį vėl išsprogsta – šviesiai žali, minkšti. Gyvena iki 600 metų.
Lankeliškių senosios bažnyčios griuvėsiai
Pirmąją medinę bažnyčią pastatė karaliaus dvariškiai B. Berdovskis ir S. Campa. Ji pašventinta 1679 m. Maždaug po šimtmečio pūvanti bažnyčia buvo remontuojama. Nuo 1612 m. pradėtos vesti parapijos knygos. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kuri 1944 m. buvo susprogdinta.
Paminklas Gižų 400 metų jubiliejui
2013 m. rugpjūčio 3 d., švenčiant Gižų kaimo 400 metų jubiliejų buvo pastatytas šią datą įamžinantis paminklas. Gižai savo pradžią mini nuo XVII a. pradžios. Visa Gižų krašto istorija ir gyvenimas sudėtas į jubiliejaus proga parengtą knygą „Gižai. Praeitis ir šiandiena“.
Paminklinis akmuo knygnešiams Kybartuose
Kybartai laikomi knygnešių kelio sankryža. Iš Kybartų pasienio posto per Eitkūnus spauda buvo gabenama traukiniais, vežimais ir pėsčiomis. 1898 m. caro valdžia gavo leidimą šauti į knygnešius. Dėl šios priežasties daug žmonių, saugojusių lietuvišką žodį nukentėjo. Paminklas skirtas jų atminimo saugojimui.
Rėmėjai
