Alytus - Lietuvos kultūros sostinė 2022
Vasaros kelionių žaidimas "Alytus - Lietuvos kultūros sostinė 2022" skirtas skatinti turizmą Alytaus rajone, todėl kartu su VšĮ Alytaus turizmo informacijos centru kviečiame aplankyti įdomias Alytaus rajono vietas ir laimėti prizus. Norint dalyvauti žaidime, Jums reikia nuvykti prie objektų, prie jų nusifotografuoti ir įkelti nuotraukas į sistemą. Daugiau informacijos rasite žaidimo taisyklėse.
Žaidimo objektų žemėlapis.
Nuoroda į Facebook įvykį.
Nuoroda į Facebook įvykį.
Norėdami dalyvauti žaidime, turite prisijungti: Prisijungti
Senamiesčio skvero voverė
2020 m. Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko įsitaisė bronzinė voveraitės skulptūra su knygą, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save". Paglosčius šį mielą žvėrelį atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas.
Laisvės angelo paminklas
Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui, o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.
Meilės labirintas
Apipintas įvairiomis legendomis apie įsimylėjėlius, intriguojančiomis istorijomis apie kurortines meiles, bei išdavystes tarpukario metu Alytuje. Alytus nuo seno garsėjo kaip meilės miestas. Kalbama, kad labirinte galima sutikti savo gyvenimo meilę.
Alytaus piliakalnis
Istoriniu aspektu vertingiausioje miesto dalyje stūkso Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete, dar vadinamas Vienuolyno, Joninių, Švento Jono kalnu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. II puse – II tūkst. I puse.
Baltosios rožės tiltas
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m.
Buvusi Alytaus sinagoga
Manoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms.
Alytaus kraštotyros muziejus
1928 m. balandžio 24 d. šie kultūros darbo savanoriai Alytaus apskrities viršininko įstaigoje įregistravo Alytaus muziejų. Įkurtosios draugijos tikslas buvo „rinkti ir apsaugoti lietuvių kultūros liekanas nuo visiško jų sunaikinimo“.
Voveraitė Liusė
Skulptūra, skirta voveraitės Liusės atminimui. Tokiu vardu buvo pavadinta tikra voverytė Jaunimo parko voveryčių eglynėlyje. Ji atsiliepdavo į šį vardą, buvo labai drąsi, mielai imdavo riešutus iš žmogaus rankų.
Nurimęs varpas
Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Varpas – universalus ir suprantamas žmonėms simbolis, tarsi aidintis apie visą Lietuvos istoriją.
Klebono akmuo Nemune ties Alytumi
Legenda pasakoja, kad labai seniai po Alytuje siautusio maro prasidėjo didelis badas. Klebonas, negalėdamas žiūrėti, kaip iš bado miršta žmonės, iš likusių gyvųjų surinko pinigus ir išplaukė Nemunu pirkti grūdų. Klebonas ilgai negrįžo. Gyventojai ir toliau vienas po kito mirė iš bado, keikdami kleboną, kad šis veikiausiai juos apgavo. Kai klebono laivas su grūdais priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas ir trenkė į jį prakeiksmų žaibas. Taip laivas akmeniu pavirto. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė.
Archeologijos muziejus
2013 metų rugpjūčio 27 d. Alytaus kraštotyros muziejaus filiale, esančiame Jiezno g. 2, atidaryta nauja archeologinė ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais.
Moterties upelis
XIX a. tiesiant geležinkelį link Nemuno Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi – buvo nutarta statyti pralaidą. Ji sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių.
Žuvinto ežero gamtos takas
Take sužinosite apie Žuvinto ežero pakrantės gyvenimą. 350 m ilgio mediniame liepte pavasarį ir vasarą girdisi didžiųjų baublių baubimas, ūsuotųjų zylių, remezų, kitų nendrynų paukščių balsai. Liepto gale esančiame bokštelyje galėsite stebėti ežere gyvenančias ir migruojančias paukščių rūšis.
Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo bunkeris
1992 m. bunkerį atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. Atkurtas šiek tiek mažesnis nei buvo originalus. Partizanai į vidų patekdavo specialiu įšliaužimu. Viduje buvo galima judėti stačiomis, kas įprastai buvo laikoma prabanga. Buvo įrengta krosnelė, kurios kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė kaip nulaužta vėtros.
Butrimonių miestelio fontanas
Vienintelis toks Lietuvoje Butrimonių miestelio fontanas: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą, o sutemus nušvinta įvairiomis spalvomis. Fontaną rasite Butrimonių trikampėje aikštėje.
Papėčių piliakalnis
Papėčių piliakalnis įrengtas vidutinio statumo kalvoje iki 10 m aukščio šlaitais. Pats piliakalnis priskiriamas I tūkstantmečiui. Gegužės mėnesį piliakalnio viršūnė pasipuošia baltais lieknųjų plukių žiedais.
Didysis Dzūkijos akmuo
Didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs žaibas. Apie jo atsiradimą kaimo senoliai porina, kad du milžinai nešė šį akmenį, vienas jų užsikabino už kalvos ir ši sunkybė jiems išslydusi iš rankų giliai žemėn įsmigo.
Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (Nemunaitis)
1939 m. mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius Vincas Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau pasikeitusi politinė santvarka pakeitė šiuos planus. Ilgus metus skulptūrai teko buvoti įvairiose vietose.
Raižių mečetė
S. Kričinskis knygoje „Lietuvos totoriai“ nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė. Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Mečetė yra medinė, stačiakampio plano, dvišlaičiu skardiniu stogu. Stogo viršuje yra nedidelis minareto bokštelis.
Kurnėnų mokykla
Mokyklos statyba pradėta 1934 m., po dvejų metų, 1936 m. mokykla pastatyta. Statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos per Niujorką.
Balkasodžio koplyčia
Balkasodžio koplyčios istorija yra sudėtinga ir iki galo nebaigta tyrinėti. Šiose vietose XVIII a. buvo įkurtas dvaras. Ilgą laiką jis priklausė Jaciunskų giminei. Minima, kad čia stovėjo trys sarkofagai.
Punios piliakalnis
Manyta, kad ant Punios piliakalnio galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis, tačiau dabar ji lokalizuojama Žemaitijoje. Vis tik piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui.
Kumečių tvenkinio užtvanka
Kumečių tvenkinys yra tokiu pat pavadinimu gyvenvietės pietiniame pakraštyje. Įrengtas 1968 m., užtvenkus Metelytės upelį. Daugelis šią užtvanką dėl nepakartojamo vaizdo vadina – kriokliu. Sunku atsispirti užtvenkimo vietoje valiūkiškai kriokliu krentančio vandens grožiui.
Rėmėjai
